Rankinį 1898 m. sukūrė H. Nielsenas Danijos Ordrupo mieste kūno kultūros pamokoms paįvairinti. Šiuolaikinio rankinio taisyklės susiformavo XX a. pradžioje. Pirmosiose taisyklėse rankinio rungtynėse žaisdavo po 11 kiekvienos komandos žaidėjų, aikštė buvo didesnė nei šiuolaikinė. Dažniausiai buvo žaidžiama lauke. 1928 m. Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (angl. International amateur Handball Federation, IAHF), 1936 m. rankinio turnyras pirmą kartą surengtas Berlyno olimpinėse žaidynėse.

Rankinio komandą sudaro 16 žaidėjų. Vienu metu rankinį žaidžia dvi komandos po septynis  žaidėjus(6 – aikštės ir vartininkas). Paprastai žaidžiama salėje. Aikštelės ilgis – 40 metrų, plotis – 20 metrų. Svarbiausias žaidimo tikslas – rankomis varant, perdavinėjant vienas kitam kamuolį įmesti į priešininkų komandos vartus. Vienas žaidėjas gali laikyti kamuolį ne daugiau nei tris sekundes, taip pat žengti su juo ne daugiau tris žingsnius, po kurių jis privalo perduoti kamuolį kitam žaidėjui. Rankinyje žaidėjų keitimų skaičius nėra ribojamas, tačiau naujas žaidėjas gali įeiti į aikštę, tik po to, kai ją palieka kitas žaidėjas. Besikeičiantys žaidėjai turi įeiti ir palikti aikštę tik peržengdami specialią keitimo liniją.

Komandos:            U – 17,

U – 19.

Treneris: Birūta Vaitiekienė (Lietuvos sporto trenrio kategorija)